vapėjimas

vapė́jimas sm. (1) K, DŽ, NdŽ → vapėti: 1. LL6, MedŽ290 Iš tokio nevalingo vapėjimo galėjo kilti žodžiai rš. ║ Suprantu: jums mano žodžiai – vaikų vapėjimas rš. 2. KII111,164, Rtr, ŠT162, KŽ Nėra galo vapėjimo! Pc. Su tokiu savo vapė́jimu! Ll. Ak Timotėjau, apsaugok, kas tau pavieryta, vengdamas nedvasiškuosius, piktuosius vapėjimus Bb1PvTm6,20. 3. MedŽ358 Lūpų vapėjimas ir veidmainojimas nėra malda prš.